
Š. m. sausio 7 d. pavakarę Sudeikių daugiafunkciame centre vyko pirmosios pagalbos mokymai. Mokymus inicijavo UTAU Sudeikių fakultetas, kartu pakviesdamas dalyvauti Centro darbuotojus. Šiuos mokymus geranoriškai mums suteikė Utenos Raudonojo kryžiaus draugija, atsiųsdama savanorius Eglę ir Vaidą, su kuriais jau nuo ankstesnio susitikimo likę kaip giminės.
Vaidas ir Eglė profesionaliai ir šiltai supažindino su pirmosios pagalbos suteikimo pagrindais. Suteiktos žinios ir praktinės užduotys suteikė pasitikėjimo savimi ir priminė, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti pagalba šalia esantiems.
Dėkojame savanoriams už jų kilnius poelgius – savanoriavimą, už puikią nuotaiką, šypsenas ir net dainas, už įteiktą „dovaną“ – žinias, galinčias išgelbėti gyvybę.
„Tai patys geriausi mokymai, kuriuose esu dalyvavusi“ atviravo susitikimo dalyvė Vilma.
Rasa
N U O T R A U K O S
Žiemos atostogos kvietė vaikus praleisti jas Sudeikių daugiafunkciame centre. Nuo gruodžio 29 d. iki kitų metų sausio 2 d. (su pertrauka Naujųjų metų sutikimui) vaikai kasdien praleisdavo dienos stovyklėlėje. Nedidelis pradinukų atostogautojų būrys kartu piešė, šoko, dainavo, žaidė žaidimus, leido laiką sporto salėje ir lauke.
Snieguoti kalniukai prie Alaušo ežero kvietė vaikus linksmai pramogai su rogutėmis. Smagūs nusileidimo šūksniai suneramindavo Alaušo ežere žiemoti likusią gulbę su šeimyna – trimis dar pilkučiais gulbiukais. Truputį jaudinomės dėl jų, kad žiema nenuskriaustų, užšaldydama Alaušą.
Po lauko pramogų su garuojančiais pietumis vaikus pasitikdavo valgykla. Centras dažnai kvepėjo nuo pačių vaikų kepamų blynų.
Vaikai su nekantrumu laukė, kada numylėtinis treneris Andrius pakvies juos į sporto salėje kunkuliuojantį gyvenimą.
Labai triukšmingai, labai draugiškai praleistos žiemos atostogos Centre.
„Paskambink mano mamai kada bus kita stovykla“ – prašė tylusis Leonardas. O kitų atostogų lauksime mes visi: vaikai ir darbuotojai.
Rasa
N U O T R A U K O SPropaguojant fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo veiklas vyresniojo amžiaus žmonėms, baigtas įgyvendinti Utenos rajono savivaldybės specialiosios visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšomis finansuojamas „Tėviškės pastogės“ bendradarbiavimo su Sudeikių daugiafunkciu centru projektas „Protingas judėjimas“. Projekto įgyvendinimo metu vyko 32 mankštos ir 8 šiaurietiškojo ėjimo pamokos. Visus užsiėmimus vedė patyrusi specialistė Sigita Žygaitė. Fizinio aktyvumo veiklose dalyvavo 32 unikalūs lankytojai, pats projektas viešintas „Tėviškės pastogės“ bendrijos ir Sudeikių daugiafunkcio centro facebook paskyrose.
Projekto dėka į sveikatą stiprinančias fizinio aktyvumo veiklas aktyviai įsitraukė atokiau nuo Sudeikių gyvenantys žmonės. Kiekvienais metais didėja lankančių mankštas dalyvių skaičius. Tai rodo, kad keičiasi visuomenės požiūris į fizinio aktyvumo svarbą ir naudą žmogui. Didžiuojamės, kad projektas „Protingas judėjimas“ yra vedlys kelyje sveikatos stiprinimo link Sudeikiuose.
Jau trejus metus vykdomas tokio tipo projektas yra labai sėkmingas, suteikiantis daug džiugių akimirkų. Užsiėmimų dalyviai noriai lankė mankštas, pastebėjo sveikatos pokyčius, kūno pasikeitimus. Keliomis užsiėmimų lankytojų nuomonėmis noriu pasidalinti. Aktyvūs užsiėmimų lankytojai Onutė ir Danius teigia, kad „sveikata – brangiausias žmogaus turtas, už kurį esame patys atsakingi. Sudeikių daugiafunkcio centro sporto salėje „Tėviškės pastogės“ bendrijos įgyvendinamo projekto „Protingas judėjimas“ dėka galime stiprinti sveikatą dalyvaudami mankštose, vaikščiodami šiaurietiškomis lazdomis, keliaudami žygiuose. Už visa tai esame dėkingi Sigitai, Birutei ir Rasai už šią puikią mums suteiktą galimybę“. Milda – „mankštas lankau tik pirmus metus, atėjau nedrąsi, sustingusi „tarsi iš vieno kaulo“, pirmus užsiėmimus daugiau buvau stebėtoja, o ne dalyvė. Tie keli mėnesiai išjudino iš sąstingio mano kūną, jaučiuosi sveikiau ir labai džiaugiuosi mankštų dalyvėmis, nuo jų sklindančia gera nuotaika“. Virginija džiaugiasi mankštomis, nes tai „atgaiva sielai ir kūnui, šiltas bendravimas ir dėmesys kiekvienam sportuojančiam. Kiekvieną kartą pasirengta užsiėmimui, vis nauji, pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms pratimai“. „Labai laukiu šių mankštos dienų, – antrina Loreta, – fantastiškas laiko praleidimas, nuostabi bendruomenė, kuri suteikia energijos, pilnatvės ir bendrystės jausmą“. Kristina teigia, kad „mankštos skatina keistis, judėjimas suteikia energijos. Sigitos vedamos mankštos pagerino bendrą fizinę būklę, savijauta pagerėjo, kūno lankstumas. Taip pat išsiugdėme įprotį ir pajautėme poreikį vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Organizuojami žygiai suteikia galimybę išmėginti save ilgesnėse trasose ir taip pat aplankyti mūsų krašto pažintinius takus. Suradome bendraminčių, suradome bendrystę. Su nekantrumu lauksime naujų projektų“. Birutė prisiminė, kad „sveikatos projektai rengiami daugiau kaip 10 metų, bet paskutinių trejų metų projektai yra sėkmingiausi. Mano kūnas dėkodamas man už rūpinimąsi juo, tapo lankstesnis, judresnis, jaunesnis. Per tris metus vis gausėja besiformuojanti nauja bendruomenė, kurią jungia poreikis ir mintys“.
Rasa

Kalėdos kvepia tik joms būdingais kvapais: eglute ir kūčiukais. Gruodžio 16 d. Sudeikių daugiafunkcis centras, jau kuris laikas kvepiantis eglutėmis, šiandien pakvipo antruoju išskirtiniu kūčiukų kvapu.
UTAU Sudeikių fakulteto moterys mielai rinkosi į Centrą kūčiukų kepimo ritualan. Netradiciniu iš miško sveikinimu paminėtas Audronės vardadienis. Tai buvo įžanga į didelį darbą. Net 10 kg suminkyta kūčiukų tešlon, ji pabarstyta aguonomis, pagardinta gerumu, o skonis paryškintas kantrybe.
Šį kartą kūčiukus kepė darželio vaikučiai ir UTAU narės – močiutės. Kūčiukų kepimas kartu, kai mažos vaikiškos rankelės ir švelnus močiutės delnas susitinka šventoje veikloje, viskas užsipildo laukimo didybe ir šypsenomis, širdyse atsiranda tyli ramybė, saugumas, sužysta bendrystė.
Dar viena kūčiukų prasmė – dalijimasis, nunešant juos tiems, kam trūksta šilumos ir dėmesio. Kūčiukai – tai tyli kalba apie meilę, atjautą ir šventės esmę – būti kartu, dalintis tuo, ką turime ir žinia: nesi tu vienas, tu mums rūpi.
Tokiomis pakiliomis nuotaikomis prisipildę išėjome į didžiąsias šventes.
Rasa Žitkuvienė
N U O T R A U K O S
Gruodžio 14 d. nedidelis būrelis mėgstančių keliauti sudeikiečių susiruošė į žiemos žygį pėsčiomis. Pasirinktas žiemos (o žiema atėjo per vieną naktį) maršrutas mus vedžiojo po Švenčionių rajono Sirvėtos parke esantį Mitologinį ir netolimai esantį Kačėniškės piliakalnio pažintinius takus.
Mitologinis takas – tai vieta, kur gamta susilieja su senąja lietuvių pasaulėjauta ir mitologija. Mus pasitiko skulptūros, vaizduojančios dievus, deives, mitologines būtybes. Kiekviena iš jų turi savo istoriją ir prasmę, jos pasakoja apie ugnies, vandens, žemės, miško svarbą, byloja apie žmogaus ryšį su gamta.
Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas pasakoja apie gamtos ir istorijos susiliejimą. Takas eina per ramų mišką link piliakalnio, menančio senovės lietuvių gyvenimą, kovas, kasdienybę. Žiemą šis takas formuoja ypatingą nuotaiką, leidžia pajusti laiko tėkmę ir ryšį su praeitimi.
Žiemos žygis mus trumpam sustabdė, leido pajusti gamtos pulsą, pasidžiaugti nuostabia akimirka. Ir visai nesvarbu įveiktas atstumas, nueiti kilometrai, bet svarbu vyraujanti bendrystė – nuoširdūs pokalbiai, kvapnus arbatos puodelis, sušildantis ne tik rankas, bet ir nuotaiką... Tiesiog norėjosi šypsotis ir dalintis šypsena.
Rasa
N U O T R A U K O S
Šventiškai, išskirtinai skoningai pasipuošęs Sudeikių daugiafunkcis centras su nekantrumu laukia Kalėdų. Ir ne tik laukia, bet ir joms labai ruošiasi. Vienas iš pasiruošimo darbų – gruodžio 12 d. Centre šurmuliavusi vietinė, kaimiškoji, prieškalėdinė mugė, kurioje susitiko rankų darbo grožis, gerumo pilnos širdys ir kalėdinio laukimo dvasia. Mugėje buvo galima rasti unikalių darbelių, dovanėlių artimiesiems, susitikti senai matytą pažįstamą, išgerti arbatos su draugu. Čia įsigyti rankų darbo daiktai po mugės tyliai beldėsi į įsigijusiųjų namus, kaip šiluma, kurią neša kiekvienas potėpis, siūlė, mezginio akis, išdrožta detalė ar naująjį šeimininką suradusi sagė. Kiekvienas įsigytas pirkinys suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir pasakoja jį kūrusiojo istoriją, nesvarbu, ar kūrėjas visai mažas „pipiras“ ar jau su sidabrine gija plaukuose.
Nepamiršti ir tie, kuriems šventės būna kuklesnės, tylesnės, nes mugėje buvo dalinamasi gerumu, maža dovanėle ar suvenyru…
Kavinėje tarsi sustojo taip gardžiai kava kvepiantis laikas, niekas neskubėjo, gyrėsi vieni kitiems įsigytais pirkiniais, o dalinimosi įvairenybės džiaugėsi suradę naujus šeimininkus.
Kitas pasiruošimo Kalėdoms žingsnis – „dievo duonelės“, kūčiukų kepimas ir dalinimosi džiaugsmas.
Organizatoriai
N U O T R A U K O S
Pirmą gruodžio dieną pas mus užsuko adventinis laikotarpis ir prižadėjo užsibūti. Mes labai jo laukėme, nes tai ypatingas rimties ir laukimo metas, kai trumpėjančios dienos kviečia atsigręžti į šviesą savyje ir šalia esančiuose. Tai laikas lėtam pokalbiui, buvimui kartu, geriems darbams ir tyliam Kalėdų stebuklo laukimui. Kiekviena uždegta žvakė – tai vilties, tikėjimo ir meilės ženklas, primenantis, kad didžiausia dovana yra dėmesys, širdies šiluma ir nuoširdumas. Adventas – metas, kai širdis pati tampa žibintu, o kiekvienas geras darbas – mažyčiu stebuklu.
Šis adventinis laikotarpis į Sudeikių daugiafunkcį centrą sukvietė mažus ir didelius ramiam pabendravimui, paatviravimui, giedro žvilgsnio ieškojimui ir adventinio vainiko pynimui. Susirinko tiek, kad sukūrėme vainiko pynimo dirbtuves, kur virė darbas be didelių pokalbių, rimtyje ir pagarboje šiam laikotarpiui.
Iš visžalių šakų supinti į ratą vainikai, tokie unikalūs, trapūs, pabarstyti viltimi, primenantys amžinybę, tęstinumą iškeliavo į pynusiųjų namus.
Rasa