Lietuvių 
English (UK) 
8.00–20.00
.
INFORMUOJAME,
kad paskelbus visuotinį karantiną LR teritorijoje, nuo 2020-11-09 karantino laikotarpiu Sudeikių daugiafunkcis centras neteikia
apgyvendinimo
maitinimo
sporto salės ir kitų patalpų nuomos
savitarnos skalbyklos
dušo paslaugų.
Būkite sveiki – mes dar susitiksim!
Sudeikių daugiafunkcio centro informacija
.
INFORMACIJA IKIMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖS VAIKŲ TĖVELIAMS
Paskelbus visuotinį karantiną LR teritorijoje nuo 2020-11-09 ikimokyklinio ugdymo grupė dirbs taip:
1. Grupės darbo laikas nesikeičia: nuo 7.30 iki 18.00 val.
2. Tėvai (įtėviai, globėjai) (toliau – tėvai) vaikus į IU grupę turi atvesti iki 9.00 val. Vaikus auklėtoja pasitinka prie įėjimo. Tėvai į įstaigą neįleidžiami tiek atvedus, tiek pasiimant vaiką.
3. Tėvai, taip pat pasitinkantys ir palydintys vaikus darbuotojai privalo dėvėti kaukes ar kt. veido apsaugos priemones.
4. Kaukės taip pat privalomos vaikams, kuriems jau sukakę 6 m.
5. Atvykę pasiimti vaikų tėvai telefonu praneša su vaikais dirbančiai auklėtojai, auklėtojos padėjėja vaiką aprengia ir nuveda jį į vaiko priėmimo vietą.
6. Pasiimant vaiką iš lauko erdvių, laikomasi saugaus lankymosi viešose erdvėse karantino metu reikalavimų.
7. Karščiuojantys (37,3°C ir daugiau), kosintys, sloguojantys vaikai į grupę nepriimami.
8. Tiesiogiai su vaikais dirbantys darbuotojai nuolat stebi vaikų sveikatos būklę. Vaikas, kuriam buvimo grupėje metu pasireiškė karščiavimas (37,3°C ir daugiau), sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar kiti užkrečiamųjų ligų požymiai: viduriuoja, vemia, skundžiasi skausmu, atsirado užkrečiamoms ligoms būdingi bėrimo elementai ir kt., izoliuojamas atskiroje patalpoje (jį prižiūri paskirtas asmuo), pranešama tėvams, kurie vaiką turi pasiimti iš įstaigos nedelsiant.
9. Vaikai maitinami grupės patalpose: maistą į grupę atneša auklėtojos padėjėja; vaikams pavalgius indus išneša į valgyklos virtuvę, kur jie sutvarkomi valgyklos darbuotojo.
Sudeikių daugiafunkcio centro informacija
Žygis Sudeikių apylinkėmis
Projekto „Sveikatos universitetas namuose“ lėšomis įsigytos šiaurietiškojo ėjimo lazdos spalio 17 dieną pakvietė pasigėrėti auksiniu rudeniu, pėsčiomis pakeliauti po pažįstamas apylinkes 12-os kilometrų maršrutu. Žygio entuziastus visą laiką savo mėlynomis akimis lydėjo skaidriavandenis Alaušas, gera nuotaika, bendraujančių klegesys. Kojos nespėjo pavargti, nes dėmesį traukė rudens didybė, jo spalvos, danielių kaimenės šėliojimai, palydintys kaimo namų langai, pažįstami žmonės ir apylinkės lankytinos vietos. Kaimo keliuką užliejęs sraunus upelis nesutrukdė aplankyti profesoriaus, fantazijų geografu vadinamo Kazio Pakšto garbei jo gimtinėje Alinaukos kaime pastatyto koplytstulpio. Šio krašto senbuvė Janina mielai dalinosi prisiminimais apie Alinaukos, dvarą, jo likimą, gyvenusius žmones ir kaimo gyvenimą.
Kavos puodelis pakvietė diskusijai apie judraus gyvenimo naudą sveikatai, bendravimo džiaugsmą ir laiką, skirtą sau. Išreikšti pageidavimai žygį organizuoti kartą per mėnesį aplankant vis naujas apylinės vietoves. Taip pat besirūpinantys savo sveikata pirmadieniais ir trečiadieniais 18.00 val. kviečiami rinktis prie Alaušo poilsiavietės vakariniam šiaurietiškajam pasivaikščiojimui.
Nors šiuo šiaurietiškojo ėjimo žygiu baigiamos projekto „Sveikatos universitetas namuose“ veiklos, bet norintys mankštintis, sportuoti mielai kviečiami naudotis Centro erdvėmis ir teikiamomis paslaugomis.
Rasa
N U O T R A U K O SJurginų slėnis pakvietė 5-ą kartą
Prieš 5 metus kilusi mintis šlaitą prie Alaušo ežero papuošti jurginų slėniu išaugo į gražią tradiciją – kasmet, žydint jurginams ir palydint vasarą, organizuoti Sudeikiuose Jurginų žydėjimo šventę. Šiemet ši šventė jubiliejinė – penktoji, o pasodintų jurginų skaičius jau perkopė į antrą tūkstančio pusę. Dangus, visą savaitę vis laistydavęs žemę gaiviu lietumi ir neraminęs organizatorius – Sudeikių daugiafunkcio centro bendruomenę – šeštadienį sutiko šventiškai nusiteikęs ir dovanojo saulėtą dieną.
Šventėje buvo visko: žydėjo ir akį traukė spalvinga jurginų jūra, ežeras negailėjo malonumų vandens mylėtojams, skriejo žirgais kinkyta karieta, tiek dideli, tiek maži gebėjimus bandė lazerių žaidimuose, nosį kuteno cepelinų ir gardžios žuvienės kvapas, gundė Jurgino loterija, kuriai prizus steigė darbštieji ūkininkai, auginantys bulves, javus, žirnius, malantys ekologiškus miltus. Savo užaugintomis ar pagamintomis gėrybėmis loteriją pagausino ir šauniosios šeimininkės, užauginusios puikų svogūnų, česnakų, morkų ir visokių kitokių daržo gėrybių derlių, privirusios uogienių, prikepusios skanumynų, bitininkai prisukę medaus...Loterija kvepėjo rūkytais šamais, dešromis, pyragais, tad nenuostabu, kad eilė prie bilietų pradėjo rikiuotis jau valandą prieš prasidedant renginiui... O visais šventės malonumais mėgautis buvo galima klausant gražaus koncerto, kurį dovanojo UKC Sudeikių skyriaus kolektyvai bei svečiai. Na, o kai į sceną įžengė ir kartu dainuoti pakvietė lietuviškos estrados legenda, kadaise visą Lietuvą raganų puotoje šokdinęs atlikėjas Vitalijus Pauliukas, abejingų nei dainai, nei šokiui neliko.
Šventės organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie ją padarė tokią gražią, gausią ir spalvingą: rėmėjams, prizų steigėjams, pagalbininkams, atlikėjams, pramogų organizatoriams, sudeikiečiams ir svečiams, atvykusiems į šventę. Ačiū kaimynams už gražią fejerverkų fiestą!
Sudeikių daugiafunkcio centro bendruomenė
N U O T R A U K O SPasikalbadienis Pačkėnuose
Rugpjūčio 27 dieną Sudeikių daugiafunkcis centras į vasaros palydas pakvietė mėgstančius susitikti, keliauti, pasikalbėti – į Pasikalbadienį, vykusį neįprastoje vietoje – „Raganų muziejuje“ Pačkėnuose. Muziejaus šeimininkė, jos siela Loreta Mikalauskienė su didžiule meile mums pristatė paslaptingą, dažnai neatitinkantį jokios logikos, pasakų personažų raganų pasaulį. Pakerėtos raganų trobos – taip muziejų vadina jo šeimininkė – magiškų apeigų, raganų gėlynų, žolynų, supratome, iš kur Loreta semiasi netradicinių idėjų, kūrybinių galių ir kunkuliuojančios energijos. Taip pat panirome į kūrybos gelmes ir iš žolynų lankstėme, formavome, rengėme, puošėme „Žolynų mergaites“, turinčias stebuklingų galių neįleisti į namus blogų minčių, nepageidaujamų svečių. O šnekus arbatos puodelis pakvietė mėgautis vasaros pilnatve, pačių kūrybiškumu ir bendravimo pilnatve.
Rasa
N U O T R A U K O S
„Sveikatos universitetas namuose“ plaustu po Alaušą
2020 m. rugpjūčio 20 d. projekto „Sveikatos universiteto namuose“ studentai besibaigiančią vasarą palydėjo plaukdami plaustu Alaušo ežeru. Viliojo kelionė plaustu, nes daugelis jos keleivių, nors gyvena ant Alaušo ežero kranto, anksčiau neturėjo galimybių mėgautis Alaušu plaukiant plaustu su nuostabiu kapitonu Utenos r. aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos aplinkos skyriaus viršininku, patyrusiu naru B. Vygeliu. Iš karto plaustas pasuko link plūdurais pažymėto įėjimo į neseniai eksponuojamą Sudeikių galerijos povandeninę ekspoziciją Alaušo ežere. Tai Sudeikių plenero fotografuoti tapybos darbai panardinti į 1,5- 2 metrų gylį, ir juos pamatyti galima plaukiant plaustu. Norint visus 12 paveikslų apžiūrėti, reikėtų panerti į vandens gelmes. Dar Alaušas nustebino mįslinga povandeninio kryžiaus (aukštis 7 m) kelione iš vidurio ežero į pakrantę. Tai povandeninių srovių ir audringų bangų dueto rezultatas. Plausto kapitonas vis pasakojo ir pasakojo apie Alaušo ežerą, jo gelmes, turtus, apie mums nežįstamą povandeninį pasaulį.
Plaukdami gėrėjomės gražia Meilės sala, vaizdingomis pakrantėmis, nusėtomis puošniomis vilomis, gražiai sutvarkytomis sodybomis.
Toks didingas atrodė tą pavakarę Alaušas, patikėjęs ir leidęs su savo turtais susipažindinti, pakvietęs pasivaišinti seliavų žuviene.
Rasa Žitkuvienė
N U O T R A U K O SPasvalio kraštas iš arčiau
2020 m. rugpjūčio 13 d. Centro bendruomenė vyko į Pasvalį. Buvo smagu susipažinti su dar nepažintu miestu. Mus pasitikusi gidė supažindino su Pasvalio miesto legenda tapusiu Antanėliu – Lėvens tilto muzikantu. Palietus šios interaktyvios skulptūros dešinę plaštaką pasigirsta pasakojimas apie gražiausias Pasvalio vietas, palietus kairę ranką, Antanėlis pasakoja savo legendą, o pridėjus delną prie sagos pasigirsta pasvalietiška tarme skaitomas eilėraštis apie senąjį Lėvens tiltą.
Gidė taip pat parodė gamtos grožį – unikalų mineralinio vandens šaltinį, ištryškusį smegduobėje Žalsvąjį šaltinį bei visą smegduobių parką. Didžiulį įspūdį paliko dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcija po atviru dangumi, kurioje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 girnapusių, 66 dubenuotieji akmenys, 7 „pėduotieji“ akmenys, 1 – akmuo-riboženklis bei malūno krumpliaračių ekspozicija.
Smagu pakeliauti po naujai atrandamą, dar nematytą mums Lietuvą: pakeisti aplinką, sužinoti, ko dar nežinojai, pamatyti, ko dar nematei.
Laima Jurkevičienė
N U O T R A U K O SĮ projekto „SVEIKATOS UNIVERSITETAS NAMUOSE“ veiklas šiaurietiškuoju vaikščiojimu
Įgyvendinant bendrijos „Tėviškės pastogė“, Sudeikių daugiafunkcio centro ir Sirutėnų bibliotekos bendrą projektą „Sveikatos universitetas namuose“ įsigytos 7 poros šiaurietiškųjų lazdų. Projekto tikslo- sveikos gyvensenos skleidimo bendruomenės narių tarpe, bendravimo skatinimo padės pasiekti šiaurietiškasis vaikščiojimas. Šiaurietiškais vaikščiojimas mūsų tarpe bus taikomas kaip prevencinė priemonė, nes puikiai tinka vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Jis turi begalę privalumų: nereikalauja daug investicijų, technika nesunkiai įvaldoma, žingsniuoti galima bet kuriuo metų laiku, be to, sportuojama gryname ore. Šiaurietiškojo vaikščiojimo lengvai išmokstama, jo metu iki 30% mažiau apkraunamas judėjimo aparatas, todėl ypatingai tinka turintiems judėjimo problemų, atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys, veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore, gerinama širdies ir kraujagyslių veikla. Taisyklingo ir kryptingo lazdų naudojimo dar teks pasimokyti planuojamuose mokymuose.
Rasa Žitkuvienė
Atsiskyrėlio Gintauto Mackonio tyruose
„Sveikatos universiteto namuose“ III-iosios sesijos tema „Sveiko gyvenimo šventvaldė“ dalyvius nuvedė į žydrų ežerų, baltų lelijų, sraunių upelių, kalvų Aukštaitijos kraštą- Darželių kaimą Ignalinos rajone. Gerą pusdienį praleidome su atsiskyrėliu Gintautu Mackoniu, kartu keliavome po jo Tyrus, jų tylą, ėjome mums ne visai įprastu keliu į pažinimą. Klausėmės Gintauto patirčių apie dvasios, sielos ir kūno draugystę, apie gyvenimą čia ir dabar. Patikėjome, kad tyla dažnai būna iškalbingesnė už žodžius, kad Dievas gyvena mumyse. Visi dalinomės pietumis, potyriais, pastebėjimais, atklydusiomis mintimis ir jausmais. Gražiame gamtos kampelyje sutikome įdomų, nuoširdų, atvirą, truputį kitaip gyvenantį Žmogų. Kitokie grįžome ir mes, dar daug padrikų minčių teks po susitikimo sudėlioti mūsų galvelėse, bet tai netrukdo pasijausti laimingais.
Rasa Žitkuvienė
N U O T R A U K O S