2024 m. kovo 12–15 d.

Temos:

• Pavasario sutiktuvės
• Paukščiai grįžta

Pavasaris nors ir mažais žingsneliais, bet įsibėgėja. Neliko sniego ir kur ne kur nedrąsiai kalasi pirma žolytė. Prie mūsų centro durų iš žemių jau kyšo žali tulpių lapeliai. Kiek čia tos savaitės... O ši dar ir trumpesnė, bet mes kasdien daug laiko leidome lauke, džiaugėmės giedromis pavasario dienomis ir stebėjome kaip gamta bunda iš žiemos miego: tirpsta ežero ledas, alksniai keičia spalvą, kurmiai rausia kurmiarausius ieškodami kirminų, o įdienojus galima pamatyti ir vieną kitą užsimiegojusį vabaliuką, išropojusį pasišildyt saulutėje. Neliko sniego, bet visai smagu pažaisti su smėliu, „kepti“ smėlio pyragus ir statyti pilis. Dairėmės ar nepamatysime kur grįžusių paukščių. Girdėjome parskridusius kirus, bet vos galėjome įžiūrėti skraidančius aukštai virš ežero, kuris dar padengtas tirpstančiu ledu. Kol kas matėme tik varnas ir zyles. Jos garsiai džiaugėsi sulaukusios pavasario, pagaliau žiemos vargai baigėsi. Pro grupės langą kasdien stebėjome vis dar tuščią gandralizdį, kuris laukia sugrįžtančio šeimininko. Piešėme, klijavome, spalvinome ir aplikavome paukščius, žiūrėjome pažintinį filmą, klausėmės paukščių balsų ir patys bandėme juos mėgdžioti. Stebėjome kaip mūsų pasėtos pupos auga kaip ant mielių. Gal ims ir pasieks lubas... Kad tik mūsų centro stogo nepradurtų kaip toje pasakoje apie senelius ir pupą. Kasdien džiaugiamės pavasariu, kuris mums dovanoja naujų potyrių ir atradimų. Ši savaitė baigiasi, o mes jums linkime šilto ir šviesaus savaitgalio, su pavasariu.

Simple Image Gallery Extended