Veiklos:
Kiek darbelių, kiek darbų
Per dienelę aš skubu...
Skubėjome, plušome ir mes visą savaitę. Pildėme orų kalendorių, skaičiavome kiek buvo saulėtų, apsiniaukusių ir su krituliais dienų, darėme kalendorių balandžio mėnesiui, stebėjome termometrą, kuris rodė grupės patalpos temperatūrą, lyginome ją su lauko temperatūra. Sužinojome kam reikalinga mažoji orų stebėjimo stotis, kuri randasi prie mūsų daugiafunkcio centro. Šalia jos bandėme nustatyti vėjo kryptį, kurią galima matyti pagal šalia esančio ežero bangas, medžių šakų lingavimą. Atradome, kad vėjo kryptį parodo atsitiktinai rasta paukščio plunksnelė, pernykščiai sausi lapai, kurie skrenda ten kur pučia vėjas. Kaip smagu buvo juos gainioti visiems kartu. Per lietų ėjome pasivaikščioti, stebėjome krentančius lašus, telkšančias balutes, sliekų išpurentą žemę, kurie bandė išsigelbėti, kad nepaskęstų. Jau radome išdygusius ir žydinčius rūtenius švelniai violetine paklode pasklidusius ežero pakrantėje, tyrinėjome, lietėme, uostėme pirmą pavasarinį grybą bobausį. Tik niekaip nesupratome kodėl šis grybas turi tokį pavadinimą, juk į ausį jis visai nepanašus: šaltas, rudas ir susiraukęs. Buvo daug juoko. Matėme grįžusius baltuosius kirus, kurie suposi ant bangų ir triukšmavo, turbūt iš to džiaugsmo, kad ežere neliko ledo. Jis ištirpo. Kiek daug toje gamtos knygoje prirašyta... Kasdien sužinome ką nors naujo. Skaitydami ją nepamiršome draugauti ir su tikromis knygelėmis, kurias smagu vartyti ir mokytis pažinti raides ir skaičius. Žaidėme žaidimus, rašėme raides ir nesunkius žodžius kompiuteriu. Geriausiai sekėsi mūsų priešmokyklinukams. Žaidėme judriuosius žaidimus sporto salėje, šokome ir dainavome kartu su muzikos mokytoju Gintaru. Kadangi Velykos nebe už kalnų tai deklamavome eilėraštuką apie Velykę, kuri aplanko gerus vaikučius, piešėme, spalvinome ir klijavome visokius darbelius ir piešinius, puošėme jais grupę ir centro holą. Ir priropojo, priskrido po žiemos miego nubudusių boružėlių... Spalvotos, taškuotos, mūsų rankytėmis nuspalvintos. Nutūpė ant sienų, popierinių žibuoklių ir durų. Paskutinę kovo savaitę išlydime su gražiomis mintimis, dulkiančiu lietučiu ir linkime visiems ramaus Verbų sekmadienio.