Veiklos 2023 m. balandžio 11–14 d.

Temos:

• Smagu leisti laiką gamtoje. Mūsų pastebėjimai ir atradimai:

1. Pirmieji žydintys augalai
2. Akmenukai virtę vabaliukais
3. Viršūnėlės ir šaknelės

Atrakino saulė žemės vartus ir pabudo, suklegėjo, ėmė žaliuoti visa kas gyva. Skuba, pluša, tvarkosi, nes pavasaris įpusėjo, o tiek daug reikia suspėti padaryti. Ši savaitė džiugino šiltais orais, todėl labai daug laiko leidome gamtoje, prie ežero. Kasdien skaitėme gamtos knygą, vertėme puslapį po puslapio sužinodami ir atrasdami kažką naujo. Buvo įdomu stebėti kaip kasdien žemė pasidengia vis sodresne žaluma. Pačios pirmosios lapelius leidžia ežero pakrantėje augančios ievos, dygsta žolytė, kurios žalumą papildo vis nauji žydintys augalai, kurių pavadinimus mums dar sunku įsiminti, bet sužinojome, kad vištos turi savo vardu pavadintą vištapienę, kad pievutėje pasklidę balti ir rausvi žiedeliai vadinami saulutėmis, kad šalia centro išdygę mėlynuoja scilės, susiglaudusias taureles kelia krokai, ryškiais žiedeliais džiugina raktažolės. Spėliojome kas galėjo sugalvoti šiems augalams tokius pavadinimus ir kodėl, visokių buvo minčių... Rinkome akmenukus, lyginome jų dydį, formą, spalvą. Stebėjome pabudusius vabaliukus ir buvo labai smagu visiems lauke juos spalvinti, nes akmenukai virto mažais ir dideliais vabaliukais, kirmėlytėmis, atropojo ne tik boružėlės, vapsvos, bet ir kolorado vabalas. Jų parodą surengėme mažojoje orų stebėjimo stotyje. Džiaugėmės savo pasėtomis ir augančiomis gėlytėmis, kurios puoš centro kiemą, tyrinėjome įvairių augalų šaknis. Visi kartu bandėme išrauti didžiausią augalą – medį, bet nepavyko, matomai kaip toje pasakoje apie ropę – trūko tik mažos pelytės ir būtų tikrai pavykę. Sužinojome, kad nuskintas, nupjautas ir išrautas augalas žūva, todėl be reikalo jų skinti ir rauti negalima. Daug smagiau gėrėtis jais augančiais ir žydinčiais. Kai šviečia saulytė labai smagu visiems žaisti, bėgioti, vaišintis saldainiais ir net kartais pasiginčyti. Va taip ir nepastebėjome, kad savaitė vėl kaip į kišenę... Šį savaitgalį mažosios vaikų Velykėlės – Atvelykis. Galėsime vėl ridenti margučius ir džiaugtis pavasariu. Gerų išeiginių.

Veiklos 2023 m. balandžio 3–7 d.

Temos:

• Velykų papročiai
• Margutis
• Skaičių iki 15 seka
• Trijų dėmenų sudėtis iki 10
• Šešiakampis
• Raidė Ū

Nespėjome pastebėti kaip prabėgo pirma balandžio savaitė, kuri šiltais orais tikrai nelepino, buvo žvarbu ir vėjuota, bet mums šaltas oras nebaisus: ėjome pasivaikščioti į lauką, stebėjome banguojantį ir rūstų Alaušą, kurio pakrantės, pasipuošusios ledo varvekliais skambėjo kaip maži, sudužę stiklo gabaliukai. Iš gamtinės medžiagos (šakelių, akmenukų, samanų, kerpių) darėme paukštelių lizdus, skaičiavome akmenukus, žaidėme judriuosius žaidimus, padedančius sušilti vėjuotą ir šaltą dieną. Aplankėme kempingą ir stebėjome kas pasikeitė po žiemos, grįžome pavargę, bet geros nuotaikos, su naujais atradimais. Labai laukiame gražiausios pavasario šventės - Velykų, todėl žiūrėjome pažintinį filmuką apie Velykų papročius ir tradicijas, dalijomės mintimis kaip jas švenčiame savo namuose. Spalvinome ir darėme Velykines dekoracijas, centro kieme puošėme Velykų medį, piešėme piešinius, marginome kiaušinius vašku, juos daužėme ir ragavome. Dalyvavome Velykinėje popietėje „Didžiausias Velykų margutis“, kuri vyko UKC Sudeikių skyriuje kur visi spalvinome labai didelį margutį, vaišinomės nepaprastai skania arbata ir sausainiais. Dainavome ir šokome su mokytoju Gintaru, žaidėme žaidimus, kurie skirti geriau pažinti skaičius ir raides, susipažinome su dar viena geometrine figūra – šešiakampiu ir raide Ū, stengėmės būti geri ir draugiški vieni kitiems. Visiems norime palinkėti gražių šv. Velykų ir stiprių margučių.

Veiklos 2023 m. kovo 27–31 d.

Veiklos:

• Orų kalendorius ir mažoji orų stebėjimo stotis
• Skaitau gamtos knygą, mano maži ir dideli atradimai
• Velykoms artėjant
• Draugauju su skaičiais ir raidėmis

Kiek darbelių, kiek darbų

Per dienelę aš skubu...

Skubėjome, plušome ir mes visą savaitę. Pildėme orų kalendorių, skaičiavome kiek buvo saulėtų, apsiniaukusių ir su krituliais dienų, darėme kalendorių balandžio mėnesiui, stebėjome termometrą, kuris rodė grupės patalpos temperatūrą, lyginome ją su lauko temperatūra. Sužinojome kam reikalinga mažoji orų stebėjimo stotis, kuri randasi prie mūsų daugiafunkcio centro. Šalia jos bandėme nustatyti vėjo kryptį, kurią galima matyti pagal šalia esančio ežero bangas, medžių šakų lingavimą. Atradome, kad vėjo kryptį parodo atsitiktinai rasta paukščio plunksnelė, pernykščiai sausi lapai, kurie skrenda ten kur pučia vėjas. Kaip smagu buvo juos gainioti visiems kartu. Per lietų ėjome pasivaikščioti, stebėjome krentančius lašus, telkšančias balutes, sliekų išpurentą žemę, kurie bandė išsigelbėti, kad nepaskęstų. Jau radome išdygusius ir žydinčius rūtenius švelniai violetine paklode pasklidusius ežero pakrantėje, tyrinėjome, lietėme, uostėme pirmą pavasarinį grybą bobausį. Tik niekaip nesupratome kodėl šis grybas turi tokį pavadinimą, juk į ausį jis visai nepanašus: šaltas, rudas ir susiraukęs. Buvo daug juoko. Matėme grįžusius baltuosius kirus, kurie suposi ant bangų ir triukšmavo, turbūt iš to džiaugsmo, kad ežere neliko ledo. Jis ištirpo. Kiek daug toje gamtos knygoje prirašyta... Kasdien sužinome ką nors naujo. Skaitydami ją nepamiršome draugauti ir su tikromis knygelėmis, kurias smagu vartyti ir mokytis pažinti raides ir skaičius. Žaidėme žaidimus, rašėme raides ir nesunkius žodžius kompiuteriu. Geriausiai sekėsi mūsų priešmokyklinukams. Žaidėme judriuosius žaidimus sporto salėje, šokome ir dainavome kartu su muzikos mokytoju Gintaru. Kadangi Velykos nebe už kalnų tai deklamavome eilėraštuką apie Velykę, kuri aplanko gerus vaikučius, piešėme, spalvinome ir klijavome visokius darbelius ir piešinius, puošėme jais grupę ir centro holą. Ir priropojo, priskrido po žiemos miego nubudusių boružėlių... Spalvotos, taškuotos, mūsų rankytėmis nuspalvintos. Nutūpė ant sienų, popierinių žibuoklių ir durų. Paskutinę kovo savaitę išlydime su gražiomis mintimis, dulkiančiu lietučiu ir linkime visiems ramaus Verbų sekmadienio.

Veiklos 2023 m. kovo 20–24 d.

Veiklos:

• Gamta bunda
• Už – prieš, į kairę – į dešinę
• Raidė U

Nespėjome apsidairyti, o pavasaris klega, čiauška sugrįžusių paukščių balsais, puošiasi pirmais žibuoklių žiedeliais. Kovas ritasi į pabaigą. Sniego beveik neliko, tik kur ne kur, pavėsyje boluoja pasislėpę paskutiniai lopinėliai. Gamta bunda. Pasivaikščiojimų, žaidimų lauke metu stebėjome kaip keičiasi žemės rūbas – iš balto virto pilkai žalsvu ir reikia tiek nedaug, tik šiltesnių dienų, kad sužaliuotų, nuvilnytų sodriai žaliais atspalviais. Stebėjome ežero ledo spalvą, kuri iš baltos pamažu darėsi tamsiai mėlyna ir perspėjo, kad ant ledo lipti labai pavojinga. Klausėmės sugrįžusių paukščių balsų. Mus pasveikino baublys, varnėnai, aukštai danguje pavasarinę giesmelę čirenantys vieversiai. Matėme nedrąsiai maklinėjantį gandrą, skrendančias žąsis, kurios išsirikiavusios tvarkingomis voromis garsiai gagendamos traukė iš šiltų kraštų. Ne tik sugrįžę paukščiai sveikino pavasarį, bet ir lyg grybai po lietaus visur dygstantys kurmiarausiai, saulytės atokaitoje besikalančios žolės adatėlės ir šalia centro pražydę krokų žiedeliai. Stebėjome, klausėme, uodėme gaivų pavasario kvapą ir džiaugėmės galimybe linksmai leisti laiką lauke. Sporto salėje žaidėme judriuosius žaidimus, per kuriuos mokėmės judėti iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, už ir prieš. Visiems patiko žaidimas „Plunksnos“, kurio metu visi - maži ir didesni strakaliojo taip kaip mokėjo. Paminėjome Žemės dieną, žiūrėjome pažintinį filmuką „Žemė – mūsų planeta“, piešėme piešinius ta tema. Dainavome daineles, šokome. Susipažinome su raide U. Dėliojome ją iš akmenukų, aplikavome iš spalvotų servetėlių, ieškojome žodžiuose: upelis, paukštis, Tajus, gulbė, tulpė ir t.t.. Vėl nepastebėjome, kad ši savaitė baigiasi, o kitą jau išlydėsime kovą. Gražaus savaitgalio.